Europos Komisija visus metus kviečia gyventojus, organizacijas ir įmones atkreipti dėmesį į bręstančią vandens krizę bei prisidėti prie kampanijos „Vandens požiūriu išmintinga ES“ (angl. Water wise EU).
Eurobarometro duomenys rodo, kad 48 proc. ES piliečių nerimauja dėl vandens trūkumo, o apie 30 proc. gyventojų susiduria su šia problema. Lietuvoje kasdien galima išgauti apie 4 mln. kubinių metrų gėlo požeminio vandens, todėl Lietuvai tokia grėsmė kol kas nekyla. Tačiau dėl klimato kaitos pastarosios vasaros Lietuvoje itin karštos.
Pavyzdžiui, 2023 m. Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybėse fiksuota sausra, todėl gyventojai buvo raginami atsakingai ir taupiai naudoti iš paviršinių vandens telkinių išgaunamą vandenį. Prognozuojama, kad karščio bangų, kai bent tris dienas iš eilės aukščiausia temperatūra siekia bent 30 °C, ateityje daugės, o vidutinis metinis bangų skaičius didės nuo 2 iki 7. Dažnesnis karščio bangų pasikartojimas numatomas pietryčių regione, kur karščio bangų trukmė gali siekti 2 savaites. Europos Komisija skaičiuoja, kad ateityje sausrų sukelta žala kasmet valstybėms gali kainuoti iki 9 mlrd. eurų.
Vanduo yra labai svarbus žemės ūkio, pramonės, buities, rekreacijos, žuvininkystės, energetikos ir kituose ekonominiuose sektoriuose bei produktų gamyboje. Todėl ES taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad Europos vandens telkinių būklė gerėtų ir visi europiečiai turėtų prieigą prie kokybiško vandens, o vanduo ilgalaikėje perspektyvoje ne tik gyventojų, bet ir pramonės bei kitų sektorių būtų vartojamas tvariai, vandens tarša būtų sumažinta, o vandens ekosistemos apsaugotos.
Tačiau ne tik reglamentais ir direktyvomis, bet ir pačių gyventojų aktyviu įsitraukimu Europos Komisija nori paskatinti europiečius į vandenį žvelgti plačiau, todėl kviečia jungtis į kampaniją „Vandens požiūriu išmintinga ES“.
Rugpjūčio 8 d. „Kauno vandenys“ administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Arvydas Juška ir viešųjų ryšių specialistė Ligita Čeponytė dalyvavo Aplinkos ministerijos surengtame susitikime, kuriame buvo aptarta Europos Komisijos vandens kampanija.
Kampanijoje dėmesys kreipiamas ne tik į sausrų ir jų keliamo vandens trūkumo problemą, bet į dar tris aktualijas: potvynių keliamą žalą, upių, jūrų ir požeminių vandenų taršą bei vandentvarkos iššūkius. Su kampanija ir joje analizuojama vandens problematika galite susipažinti čia.
„Daugiau nei pusė Lietuvos upių ir ežerų vandens vis dar yra prastos būklės. Padaryta didelė pažanga, bet dar daug savivaldybių vandentvarkos įrenginių laukia savo atnaujinimo, pramonės įmonių ir gyventojų prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų, tikslesnių žemės ūkio tręšimo planų. Tikiu, kad ši kampanija bus postūmiu konkretiems sprendimams“, – pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Išskirtinis dėmesys kampanijoje skiriamas Belgijai, Vengrijai, Airijai, Italijai, Lenkijai, Rumunijai ir Lietuvai. Lietuvoje kampaniją norima skleisti plačiau, nes šalis turtinga paviršiniais vandens telkiniais, tačiau gerą būklę atitinkančių paviršinių vandens telkinių yra tik 36 proc., o neatitinkančių geros būklės kriterijų – 64 proc.
Be to, Lietuva turi prieigą prie Baltijos jūros – vienos iš labiausiai eutrofikuotų jūrų pasaulyje, kurioje dėl žemės ūkio ir kitų taršos šaltinių kyla grėsmė išnykti skirtingiems vandens organizmams. Dar viena iš priežasčių, iššūkiai, kylantys individualios nuotekų tvarkymo sistemos plėtroje. Nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose vietose, todėl kampanijos metu itin svarbu atkreipti gyventojų dėmesį ir į tai, kad tinkamas nuotekų tvarkymas gali apsaugoti vandens telkinius nuo dar didesnio užterštumo. Šalyse bus bendradarbiaujama su aktyviais visuomenininkais, kurie paskatintų gyventojus atkreipti dėmesį į su vandeniu susijusias problemas ir apie jas diskutuoti.