Įmonė „Kauno vandenys“ dalyvauja tarptautiniame projekte EMPEREST, finansuojamame Interreg Baltijos jūros regiono programos lėšomis. Projekto tikslas – plėtoti inovatyvias technologijas, kurios padėtų efektyviai šalinti mikroteršalus iš nuotekų ir mažintų jų patekimą į Baltijos jūrą. Projektas yra itin svarbus Baltijos jūros regionui, siekiant prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.
Ypatingas dėmesys šiame projekte skiriamas per- ir polifluoralkilinėms medžiagoms (PFAS), kurios pasižymi labai ilgu išlikimo gamtoje laikotarpiu ir gali kauptis biologinėse sistemose. „Kauno vandenys“ tikisi, kad šis projektas leis sukaupti vertingos informacijos ir patirties taikant pažangias nuotekų valymo technologijas. Naujai priimta ES nuotekų tvarkymo direktyva įpareigoja šalis nares iki 2033 metų gruodžio 31 dienos atnaujinti miesto nuotekų valymo įrenginius taip, kad jie būtų efektyvūs šalinant įvairius mikroteršalus – vaistų likučius, ftalatus ir PFAS junginius.
Kas yra PFAS junginiai? Per- ir polifluoralkilo junginiai apima kelis tūkstančius cheminių junginių. Jie yra plačiai naudojami pramonėje, gaminant daugybę kasdienių dalykų. PFAS yra teflono gaminių, nepridegančių virtuvės reikmenų dangų, vandeniui atsparios tekstilės, riebalams atsparios maisto pakuotės, grindų valymo skysčių ir gaisro gesinimo putų sudėtyje. Žinomi kaip „amžinieji teršalai“, PFAS kaupiasi aplinkoje. Žmogui jie gali sukelti kepenų pažeidimus, skydliaukės veiklos sutrikimus, nutukimą, vaisingumo problemas ir vėžinius susirgimus.
Projekte EMPEREST dalyvauja partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Suomijos, Estijos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių. Partnerių įsipareigojimai šiame projekte apima technologijų testavimą, mikroteršalų šalinimo efektyvumo vertinimą bei praktinių metodų išbandymą nuotekų valymo procesuose. Projekte numatytas ir rizikos vertinimo metodikos sukūrimas bei rekomendacijų teikimas aplinkosaugos ir vandens išteklių valdymo srityje.
Projekto vykdymo metu pagaminti du inovatyvių nuotekų valymo technologijų pilotiniai įrenginiai. Pirmasis pagamintas Tartu mieste ir išbandytas šio miesto nuotekų valykloje, toliau jis testuojamas Talino nuotekų valymo įrenginiuose. Vėliau jis bus perkeltas analogiškiems bandymams į Turku miestą Suomijoje. Antrasis įrenginys pagamintas ir išbandytas Gdansko miesto nuotekų valymo įrenginiuose, o šiuo metu yra testuojamas Ščečino miesto nuotekų valykloje. Kitų metų pradžioje šis įrenginys bus naudojamas bandymams ir Kauno miesto nuotekų valykloje.
Pagrindiniai pilotinio nuotekų valymo įrenginio procesai apima nuotekų mikrofiltraciją, ozonavimą ir filtravimą aktyvintąja anglimi, kurie leidžia užtikrinti efektyvų mikroteršalų šalinimą. Eksploatuojant įrenginį įvairiais technologiniais režimais, bus nustatomas mikroteršalų (farmacinių medžiagų, ftalatų, PFAS ir kt.) šalinimo efektyvumas, taip pat bus siekiama parinkti optimalius technologinius parametrus – ozono koncentraciją ir išbuvimo trukmę ozonavimo reaktoriuje ir granuliuotos aktyvintos anglies filtruose.
Kadangi kiekvieno miesto nuotekų sudėtis ir užterštumas gali skirtis, atlikti bandymai realiomis sąlygomis Kauno miesto nuotekų valykloje suteiks vertingos informacijos planuojant valyklos išplėtimą, diegiant ketvirtinio nuotekų valymo įrenginius.
Projektą įgyvendinantys partneriai:
Vadovaujantis partneris – Baltijos miestų sąjungos tvarių miestų komisija (Turku, Suomija).
Projekto konsorciumą sudaro 14 partnerių iš Baltijos jūros šalių: Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos.
Įgyvendinimo laikotarpis: 2023-01-01 – 2025-12-31
Bendras projekto biudžetas: 5 432 044 Eur
UAB Kauno vandenys biudžetas: 201 576 Eur
ES finansavimas (INTERREG BSR): 80%
Nuosavas indėlis: 20%
Projekto svetainė: https://interreg-baltic.eu/project/emperest/
